Šalutiniai gyvūniniai produktai ( ŠGP tvarkymas), kas tai?

Nors pats pavadinimas gali nemažai išduoti apie tokius produktus, tačiau nesusidūrusiems su jais vis tiek gali būti pakankamai sudėtinga suprasti. Bet kuriuo atveju visi jie yra vertinami kaip pavojingos atliekos, kurios neturėtų pasiekti žmogaus ir neturėtų patekti į aplinką, todėl būtina pasirūpinti tinkamu jų tvarkymu. Nors pats apibrėžimas ir toks pavadinimas gali sukelti nemažai abejonių ir netgi nerimo susiduriant su šiais produktais. Tačiau prie jų priskiriamos net ir paprasčiausios viešojo maitinimo įstaigose ar gamyboje susidarančios atliekos. Kadangi ir jos turi būti transportuojamos bei utilizuojamos vadovaujantis tam tikra tvarka. Bendrai galima būtų teigti, kad tai viskas, kas susiję su gyvūnais, jų produktais bei dalimis, kurios nėra tinkamos naudojimui. Todėl visi tokie produktai yra laikomi atliekomis, o kai kurie iš jų netgi pakankamai pavojingomis ir reikalaujančiomis ypatingo dėmesio.

Tai, ką turi žinot kiekviena maitinimo įstaiga

Dirbant su maistu bei jo produktais tenka susidurti su daugybe niuansų. Kadangi ši sritis yra griežtai kontroliuojama siekiant apsaugoti vartotojus nuo galimo pavojaus. Todėl verslininkams tenka rūpintis pačiai įvairiausiai leidimais ir turėti gana nemažai žinių, jog galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą. Ne išimtis yra ir maisto atliekos, kurios susidaro praktiškai kiekvienoje tokioje įstaigoje. Ir net paprasčiausi gaminiai neretai yra laikomi ir klasifikuojami kaip šalutiniai gyvūniniai produktai ( ŠGP tvarkymas). Kas reikalauja specifinio jų utilizavimo bei priežiūros. Taigi, net ir atliekomis tokios įstaigos turi pasirūpinti tinkamai.

Į kokias kategorijas skirstomi šalutiniai gyvūniniai produktai ( ŠGP tvarkymas)?

Yra trys pagrindinės kategorijos ir priskyrimas priklauso nuo to, koks tokių produktų pavojus yra gyvūnų bei visuomenės sveikatai. Į pirmąją kategoriją priskiriami patys pavojingiausi produktai. Tai būtų ir eksperimentams naudoti gyvūnai bei tie, kurie galėjo sirgti užkrečiamomis ligomis, ir kenksmingos jų dalys, ir išvis neaiškią kilmę turintys produktai. Prie antrosios kategorijos dažniausiai priskiriami ne tik nugaišę gyvūnai, tačiau ir jų mėšlas bei reikalavimų neatitinkantys ir iš trečiųjų šalių importuoti produktai. Taip pat ir mišiniai turintys šios kategorijos medžiagų bei veterinarijos medikamentų ar jų likučių. Ir jeigu šios dvi kategorijos yra gana specifinės ir tikrai nesutinkamos daugumoje sričių, tai trečioji yra viena iš dažniausių. Kadangi į ją įeina praktiškai visos viešojo maitinimo įstaigų atliekos, gyvulinės kilmės maisto produktai bei gyvūnų kailiai, oda. Tačiau net ir tokius gana dažnus produktus jau reikia tvarkyti pagal specialius reikalavimus, kurie yra taikomi šiai kategorijai. Todėl jie negali būti šalinami pačiu paprasčiausiu būdu ir reikia pasirūpinti jų utilizavimu arba perdirbimu.